skujinis

2 skujìnis, -ė adj. (2) NdŽ 1. DŽ, Vrb, Sem padarytas iš pušies šakų, skujų: Skujìnė šluota LKAI73(Pun, Dkš, Bd, Srj, Kč, Knv). Užkalk skujìnę šluotą ant pagaikščio Ig. Skujìnė šluota nuplyšo, reiks naują susirišt Dkš. 2. susidaręs iš spyglių, skujų: Kur dėti buvo skujìniai mėšlai, ten javai kaip šančius Šts. 3. L125 su spygliais, skujotas, spygliuotas: Skujìnis (skujuotas) medis KII83. ║ kuriame auga spygliuočiai: Tai kurgi mums dairytis jų? – klausiu nekantraudamas, sunkiai traukiamas dvejeto arklių į statų kalną, į tankų skujinį mišką Vaižg. Stirnai yra vis viena, ar miškas lapuotas, ar skujinis, by tik iš apačios tankus Blv. 4. Mt kuris spyglio pavidalo, spygliškas: Skujinis lapas BTŽ233(P). [Lapai] skujiniai (acerosa): lygiai siauri, yloti, dikti, žiemą nenukrisantys P. Skujiniai (pailgais grūdais) kviečiai NdŽ. 5. lyg iš spyglių sudarytas (apie audimo raštą): Pusžičkis sijonas skujìnio rašto Rt.